Lenkija Lietuvoje

Lenkija įnešė neginčijamą indėlį į pergalę prieš Hitlerį. Lenkijos kariuomenė buvo aštuntoji pagal dydį sąjungininkų armija, mūsų kariai kovojo visuose šio karo frontuose: gindami Lenkiją 1939-aisiais, 1940-aisiais kovodami prie Narviko, Prancūzijoje bei Mūšyje už Britaniją, 1941–1942 m. Afrikoje, nuo 1943-iųjų Rytų fronte, 1944-aisiais prie Montekasino, Ankonos, Falezo, Arnhemo, išlaisvindama Boloniją bei 1945-aisiais dalyvaudama Berlyno užėmime. Būtent lenkų matematikai dar ketvirtame dešimtmetyje iššifravo „Enigmos“ kodą, tai leido sąjungininkų žvalgybai stebėti vokiečių veiksmus.

Lenkijos valstybė niekada nekapituliavo. Vyriausybė nepertraukiamai vykdė savo veiklą emigracijoje bei okupuotoje šalyje, kurioje veikė Pogrindžio valstybės struktūros. Pogrindžio valstybė visų pirma organizavo ginkluotą kovą bei žvalgybinę paramą sąjungininkams (tarp visų kitų atliktų užduočių buvo ir raketų V1 ir V2 dokumentacijos gavimas). Jos dėka vyko politinis gyvenimas, veikė slaptas ugdymas, funkcionavo teisėsauga. Pogrindžio Lenkija rūpinosi labiausiai persekiojamais piliečiais, tarp jų ir žydais, bei pranešė laisvam pasauliui apie Holokaustą.

Nepalaužiamos kovos su Vokietija kaina buvo apie 6 mln. piliečių, tarp jų apie 3 mln. Lenkijos žydų, mirtis. Materialiniai nuostoliai siekė 860 mlrd. JAV dolerių. 40 proc. kultūros vertybių buvo sunaikinta arba išvežta. Lenkijos teritorija sumažėjo 20 proc.

Pergalė prieš vokiečių totalitarizmą neatnešė Vidurio ir Rytų Europai, tarp jų ir Lenkijai, trokštamos laisvės. Lenkija buvo atskirta nuo demokratinio pasaulio geležine uždanga bei liko Tarybų Sąjungos įtakoje net iki 1989 metų.