Lenkija Lietuvoje

Trumpa istorinė apybraiža

Lenkiją ir Lietuvą jungia daugiaamžiai ryšiai. Nuo Jogailaičių dinastijos laikų mūsų šalis siejo glaudūs politiniais saitai, o po 1569-ųjų Liublino unijos buvo sukurta Abiejų Tautų Respublika. Didelis mūsų tautų, taip pat ir kitų Lietuvos ir Lenkijos Valstybėje gyvenusių tautų,  pasiekimas buvo pirmosios Europoje Konstitucijos – Gegužės 3-iosios Konstitucijos – priėmimas. Kartu kovojome ir XIX a. sukilimuose dėl nepriklausomybės atkūrimo. Nors XX a. mūsų šalių istorija išsiskyrė, bet atmintis apie šimtametį bendradarbiavimą išliko.

Politinis bendradarbiavimas Trečiosios Respublikos laikais

Diplomatiniai santykiai tarp Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 5 d. O 1994 m. balandžio 26 d. Vilniuje buvo pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. 1997 m. įkurtos politinio dialogo su Lietuva institucijos: Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos prezidentų konsultacinis komitetas, Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybių bendradarbiavimo taryba (vadovaujama premjerų), Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato bei Lietuvos Respublikos Seimo narių Parlamentinė Asamblėja. Prie institucijų bendradarbiavimo su Lietuva sąrašo priskiriama ir trišalė Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato, Lietuvos Respublikos Seimo bei Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos narių Parlamentinė Asamblėja. Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybių bendradarbiavimo taryba sukūrė keturias komisijas: Ekonominio bendradarbiavimo, Švietimo, mokslo bei bendro kultūrinio paveldo, Tautinių mažumų bei Užsienio politikos ir saugumo komisijas, kurioms vadovauja užsienio reikalų ministrų pavaduotojai, kaip Lenkijos ir Lietuvos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo nacionaliniai koordinatoriai (paskutinis Komisijos posėdis vyko 2013 m. lapkričio 14 d. Vilniuje). 2009 m. buvo sukurta parlamentinė Lenkijos ir Lietuvos darbo grupė Lenko kortos klausimais ir įsteigta komisija 1994-ųjų sutarties įgyvendinimo įvertinimo klausimais. Taip pat egzistuoja ekspertų grupė kultūrinio paveldo išsaugojimo klausimais, kuri pastarąjį kartą posėdžiavo 2017 m. gegužės 17–18 d. Vilniuje.  Lenkijos ir Lietuvos santykiai suintensyvėjo 2017 m. Nuo to laiko abiejų šalių atstovai ne kartą keitėsi dvišaliais vizitais, siekdami plėtoti bendradarbiavimą, įgyvendinant infrastruktūros, ekonomikos bei saugumo užtikrinimo  projektus.   2019 m. vasarį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai priėmė bendrą Lenkijos ir Lietuvos partnerystės stiprinimo saugumo labui deklaraciją. Be to, Lenkijos gynybos ministras Mariusz Błaszczak bei Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos prezidentams, pasirašė susitarimą dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis ir dėl Lietuvos mechanizuotos brigados „Geležinis vilkas“ ir Lenkijos 15-osios mechanizuotos brigados afiliacijos taikos metu prie Tarptautinės šiaurės rytų divizijos štabo. Lenkija aktyviai dalyvauja NATO „Baltic Air Policing“ misijoje – Lenkijos lėktuvai reguliariai patruliuoja Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, oro erdvę. 2019 m. vasario 12 d. savo veiklą atnaujino Lenkijos ir Lietuvos Parlamentinė Asamblėja.  Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą kultūros bei švietimo srityje reglamentuoja 1998 m. gruodžio 17 d. Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse. 2007 m. birželio 1 d. įkurtas Lenkijos ir Lietuvos jaunimo mainų fondas.  Pagal paskutinįjį 2011-ųjų gyventojų surašymą, lenkai sudaro didžiausią tautinę mažumą Lietuvoje: apie 200 tūkst. žmonių, t. y. 6,58 proc. visų šalies gyventojų.

Nuorodos

Delegacja do Zgromadzenia Parlamentarnego Sejmu i Senatu Rzeczypospolitej Polskiej i Sejmu Republiki Litewskiej
Departament Wojskowych Spraw Zagranicznych, Ministerstwo Obrony Narodowej
Polsko-litewski fundusz wymiany młodzież

Lenkijos ir Lietuvos ekonominis bendradarbiavimas intensyviai plėtojamas dėl geografinės padėties ir narystės ES bendrojoje rinkoje. Lenkija yra viena svarbiausių ekonominių Lietuvos partnerių. Šalia Rusijos ir Vokietijos esame trečiasis didžiausias eksportuotojas į Lietuvos rinką (apie 11 proc. Lietuvos importo – iš Lenkijos) bei trečioji didžiausioji rinka Lietuvos prekėms. Lenkijos ir Lietuvos prekybos apyvartos vertė siekia apie 6 mlrd. eurų.  Lenkija yra ir tarp didžiausių Lietuvos partnerių užsienio investicijų srityje. Mūsų bendradarbiavime ypatingą reikšmę  turi energetikos sektorius, visų pirma bendrovės „PKN Orlen“ investicija į naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose. Daugelį metų „Orlen Lietuva“ yra didžiausia mokesčių mokėtoja į Lietuvos biudžetą. 

Nuorodos

Polsko-Litewska Izba Handlowa
Forum Przedsiębiorczości Polskiej na Litwie „Korona”

Pagrindinė kultūros institucija, atsakinga už Lenkijos ir Lietuvos kultūrinį bendradarbiavimą yra Lenkijos institutas Vilniuje. Institutas įkurtas vadovaujantis Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministro 1995 m. gruodžio 21 d. įsakymu bei remiantis Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos sutartimi. 1996 m. sausio 23 d. Lenkijos Respublikos ambasada informavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją įteikdama diplomatinę notą, kad nuo vasario 1 d. Vilniuje darbą pradeda Lenkijos institutas. Nuo savo veiklos pradžios Lenkijos institutas Lietuvos gyventojus pakvietė į kelis tūkstančius įvairių renginių – nuo muzikos koncertų iki šiuolaikinio meno parodų, lenkų filmų peržiūrų, teatro pastatymų ir vertingų leidinių pristatymų, prie kurių leidybos Institutas prisidėjo.  Lenkijos institutas bendradarbiauja su svarbiausiomis kultūros įstaigomis visoje Lietuvoje: ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, bet ir Kėdainiuose Tauragėje, Ukmergėje, Telšiuose, Varniuose, Šalčininkuose, Maišiagaloje, Nemenčinėje, Švenčionyse, Rokiškyje ir daugelyje kitų. Dauguma Lenkijos kultūrai ir mokslui skirtų renginių Lietuvoje vyksta aktyviai dalyvaujant Institutui. Svarbi instituto veiklos dalis – skleisti informaciją apie Lenkiją: jos kultūros, istorijos, mokslo, meno, sporto ir turizmo pasiekimus. Lenkijos institutas organizuoja lenkų kalbos kursus. Institutas yra Lietuvos EUNIC skyriaus (European Union National Institutes for Culture – Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklas) narys.  Lenkijos instituto biblioteka siūlo plačiausią Lietuvoje šiuolaikinės lenkų literatūros pasirinkimą. Knygas galima skaityti bibliotekoje arba skolintis į namus. Instituto videotekoje – keli šimtai DVD plokštelių su naujausiais lenkų vaidybiniais ir dokumentiniais filmais, kino klasika ir lenkų literatūros ekranizacijomis. Taip pat gausus muzikos įrašų CD plokštelėse pasirinkimas.

Ambasada bei Lenkijos institutas Vilniuje inicijuoja ir remia Lenkijos ir Lietuvos mokslinį bendradarbiavimą organizuodami mokslines konferencijas, temines paskaitas, dėstytojų mainus bei susitikimus su žinomais lenkų mokslininkais. Lenkijos institutas dalyvauja moksliniuose festivaliuose Lietuvoje kviesdamas bei pristatydamas iš Lenkijos populiarius mokslinius objektus (mokslo autobusas - mobili laboratoria, planetų autobusas – mobilus planetariumas, Marso tyrimo zondas, Sierpińskio medis ir kt.) ir kviesdamas studijuoti Lenkijhos aukštosiuose mokyklose. Be to, ambasada ir Lenkijos Institutas aktyviai dalyvauja įgyvendinant kitus projektus, populiarinančius Lenkijos mokslininkus bei lenkų mokslo  pasiekimus.

Išsilavinimo pripažinimas

Svarbi data Lenkijoje pripažįstant Lietuvoje gautus atestatus, diplomus, mokslo laipsnius bei mokslinius titulus, yra 1995 m. birželio 23 d. Minėtų dokumentų pripažinimo teisinis pagrindas yra 1972 m. Prahos konvencija. Visi dokumentai, išduoti minėtos konvencijos galiojimo laikotarpiu bei atitinkantys joje nurodytas sąlygas, yra pripažįstami lygiaverčiais Lenkijoje išduodamiems atitinkamiems dokumentams. Diplomo, kuriam taikoma minėta konvencija,  lygiavertiškumo pripažinimo patvirtinimą galima gauti teikiant prašymą išduoti vardinę akademinio pripažinimo pažymą arba bendrą diplomo vertinimą. Minėtu klausimu būtina kreiptis į Nacionalinę akademinių mainų agentūrą  (Narodowa Agencja Wymiany Akademickiej).

Išimtį sudaro gydytojo, gydytojo stomatologo, farmacininko, slaugytojos, akušerės, veterinarijos gydytojo ir architekto diplomai, išduoti anksčiau kaip 1995 m. birželio 23 d. Jų lygiavertiškumo patvirtinimas Lenkijoje įmanomas tik atlikus jų nostrifikaciją. 

Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo, pasirašyta  Vilniuje 2005 m. kovo 9 d. (M.P. Nr. 71, poz. 979), asmenims, po 1995 m. birželio 23 d. įgijusiems išsilavinimą vienoje iš Sutarties šalių, garantuoja galimybę tęsti studijas kitos valstybės  mokymo įstaigose (vadinamasis pripažinimas akademiniais tikslais). Tačiau šie asmenys negauna jokio dokumento, patvirtinančio jų diplomų lygiavertiškumą su atitinkamais Lenkijoje išduotais diplomais.