Lenkija Lietuvoje

Koncerto programa „Mickevičiaus ir Chopino baladės liaudies tradicijos kontekste“ paruošta remiantis 17 metų trukusia F. Chopino ir A. Mickevičiaus pažintimi. Ji pristato kompozitoriaus ir poeto meninį ryšį, slypintį jų baladėse ir kartais sunkiai nusakomą žodžiais. Programa atskleidžia Mickevičiaus baladžių „muzikalumą“ ir Chopino baladžių „poetiškumą“.

Abiejų menininkų kūrybai didelę įtaką darė folkloras. Liaudies tradicijos, lydimos dainų ir instrumentinės muzikos, pasakos, legendos ir padavimai lydėjo juos nuo pat ankstyvos vaikystės. Senosiose liaudies kūrybos formose jie sėmėsi įkvėpimo savo kūriniams. Projektas „Mickevičiaus ir Chopino baladės liaudies tradicijos kontekste“ pristato gražiausias Adomo Mickevičiaus balades iš rinkinio „Baladės ir romansai“.

Originalius baladžių tekstus skaitys iškilus aktorius prof. Jarosław Gajewski bei žymi lietuvių aktorė Virginija Kochanskytė.

Skaitant eiles fone skambės F. Chopino baladės. Šiuos kūrinius fortepijonu atliks prof. Joanna Maklakiewicz, o jų liaudiškos kilmės atspalvius perteiks rekonstruoti senieji lenkiški styginiai instrumentai, akordeonas ir būgnai.

Chopino baladžių skambesys persipins su originaliomis lenkų liaudies baladėmis. Tokiu būdu aranžuoti kūriniai iliustruos poetinius tekstus.

Poeziją palydinčioje muzikoje taip pat įpintos originalios lietuvių liaudies melodijos.

Muzika siekiama atspindėti pasirinktų Adomo Mickevičiaus baladžių atmosferą ir reikšmingai sustiprinti deklamuojamų tekstų patrauklumą plačiajai auditorijai. Programoje numatyti kūriniai:

Skaitymai: baladės lietuvių kalba – „Pierwiosnek“ / „Snieguolė“, „Świteź“ / „Svitezis“. Baladės lenkų kalba: „Romantyczność“ / „Romantika“, „Świtezianka“ / „Svitezietė“. Baladė lenkų ir lietuvių kalbomis: „Pani Twardowska“ / „Ponia Tvardovska“.

Muzika: F. Chopinas Baladė nr. 1 G-moll, Op. 23 ir Baladė nr. 3 As-dur, Op 47, liaudiška baladė: „Podolanka“, liaudiška giesmė „Liepa“ / „Lipa“, lenkiškos liaudiškos mazurkos, oberekai ir kujaviakai, lietuvių liaudies melodijos: „Bijūnėlis žalias“ ir kt. Visa tai papildo improvizacijos.

Be fortepijono, akordeono ir būgnų, programoje skambės rekonstruoti unikalūs senoviniai lenkiški kelių smuikeliai. Šie instrumentai Lenkijoje buvo populiarūs Chopino ir Mickevičiaus laikais, o XX a. pradžioje buvo pamiršti. Taigi į ansamblį buvo įtraukti XVI a. styginiai instrumentai, atrasti archeologinių kasinėjimų Plocke metu ir žinomi iš XIX a. pabaigos ikonografinių aprašymų, t. y. Bilgorajaus suka. 6 stygų Plocko fidelis buvo atrastas 1985 m. Šio instrumento unikalumą lemia reto tipo stovas su dviem nevienodo ilgio atramomis ir labai konservatyvi konstrukcija (nėra pirštuko ar uodegėlės), menanti viduramžius. 4 stygų suka rekonstruota pagal ikonografinius šaltinius, nes nė vienas originalus instrumentas neišliko. Pirmąsias pamiršto kelių fidelio kopijas scenos reikmėms pagamino a. a. Andrzej Kuczkowski kartu su prof. Ewa Dahlig ir prof. Maria Pomianowska. Instrumentais grojama juos laikant ant kelių ir trumpinant stygas liečiant nagu iš šono. Ši atlikimo technika išnyko apie XIX a. pabaigą. Jos šiuolaikinis atkūrimas yra prof. Maria Pomianowska meninio ir tiriamojo darbo vaisius.

Atlikėjai:

·        Maria Pomianowska – fidelis, vokalas, aranžuotė, programos koncepcija, meninė vadovė

·        Joanna Maklakiewicz – fortepijonas

·        Hubert Giziewski – akordeonas

·        Wojciech Lubertowicz – rytietiški mušamieji ir pučiamieji instrumentai

·        Virginija Kochanskytė – aktorė (Lietuva)

·        Jarosław Gajewski – aktorius (Lenkija)

 

Įėjimas nemokamas. Vietų skaičius ribotas.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus rotušė, Fondas „Kultūra ir paveldas be sienų“.

Projektą remia Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija.