Lenkija Lietuvoje

Ištvermingiausi bėgikai galės startuoti pusmaratonio rungtyje. Pirmą kartą renginys iki pusmaratonio išaugo praėjusiais metais, o jo nugalėtojais tapo Monika Naskauskė ir Lietuvoje gyvenantis olandas Frankas van Lieshoutas.

Kasmet vis daugiau dalyvių susilaukiančiame renginyje bėgikai taip pat tradiciškai galės rinktis 1963 m, 5 ir 10 km distancijas.

Simbolinė 1963 m trasa simbolizuoja atminimą karių, kuriems karas nesibaigė 1945 metais ir kurie nenorėjo ir negalėjo susitaikyti su primesta valstybine santvarka ir sovietų dominavimu. Būtent 1963 metų rudenį per gaudynes žuvo paskutinis Pamirštasis karys, Józefas Franczakas „Laluś“.

„Šiais metais Vilniuje vyks jubiliejinis, 10-asis, bėgimas „Vilkų takais“, kuriuo norime pagerbti Pamirštuosius karius ir išsaugoti jų atminimą. Tai mūsų įsipareigojimas tiems didvyriškiems kariams, kurie po nacistinės Vokietijos pralaimėjimo nesudėjo ginklų, bet atkakliai priešinosi naujai komunistinei sovietų okupacijai. Tūkstančiai lenkų ir lietuvių, ištikimi savo idealams, tęsė ginkluotą kovą už savo tėvynių nepriklausomybę.

Šiandien, kai Ukraina turi atkakliai ginti savo nepriklausomybę ir laisvę nuo barbariškos Rusijos agresijos, Pamirštųjų karių atminimas ir vertybės, kuriomis jie vadovavosi, tampa dar aktualesnės.

Kviečiu visus gausiai dalyvauti bėgime „Vilkų takais“ ir pagerbti ne tik nepalaužtų Pamirštųjų karių, bet ir nepalaužiamų Ukrainos ir visos Europos gynėjų atminimą, nubėgant ar nueinant bent simbolinę 1963 metrų distanciją“, – sakė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłł.

Balandžio 14 dieną „Vilkų takais“ renginys prasidės 10 val., kai bus duotas startas 1963 m bėgimui. 10.30 val. startuos likusių distancijų bėgikai.

Rungčių nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoji atminimo dovanomis. Visiems, pasiekusiems finišą per kontrolinį laiką, atiteks atminimo medaliai.

Bėgimo „Vilkų takais“ idėją 2013 m. iškėlė Lenkijoje veikiantis Laisvės ir demokratijos fondas (Fundacja Wolność i Demokracja). Pirmajame bėgime Lenkijoje dalyvavo 50 dalyvių. Vėliau jis sparčiai plėtėsi, o 2020 metas jau vyko daugiau nei 300 miestų Lenkijoje ir užsienyje. Kasmet bėgimai Pamirštiems kariams atminti organizuojami už Lenkijos ribų, pvz. Čikagoje, Londone, Niujorke ar Vienoje.

Bėgimą Vilniuje organizuoja Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos lenkų jaunimas, VšĮ „Guru projektai“ ir asociacija „Sporto renginiai“.

Socialinio tinklo puslapis: @wilnotropemwilczym

Registracija: https://bit.ly/48z4pQP 
Nuostatai: https://bit.ly/3uIZoaC 

Apie Pamirštuosius karius   

Karas nepasibaigė (...). Niekados nesutiksime gyventi kitokioje valstybėje, tik visiškai suverenioje, nepriklausomoje bei teisingai sutvarkytoje Lenkijos valstybėje (...). Duodu jums paskutinį įsakymą. Tolesnį savo darbą ir veiksmus vykdykite visiškos valstybės nepriklausomybės atgavimo dvasia“, – 1945-aisiais rašė paskutinysis Armijos Krajovos vadas gen. Leopold Okulicki „Niedźwiadek”. Dauguma jo pavaldinių vykdė vado įsakymą ir nesudėjo ginklų net pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Jie tęsė kovą už tikrai laisvą tėvynę.

1945 metais Lenkijos padėtis buvo sudėtinga. Pasirašius Teherano, Jaltos bei Potsdamo konferencijų rezoliucijas, Europa buvo padalinta į įtakos sferas. Nuo 1944-ųjų Lenkijos vyriausybė nebebuvo renkama, ji buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos. 1947-aisiais, kaip buvo numatyta Jaltos konferencijos nutarimuose, įvykę parlamentiniai rinkimai buvo suklastoti, be kito ko, įsikišus sovietų politinei policijai NKVD.

Pogrindžio kariai nutarė ginkluotai priešintis naujajai valdžiai. Šiandien juos vadiname „Pamirštaisiais kariais“, kadangi iki Lenkijos nepriklausomybės atgavimo 1989-aisiais, Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia laikė jų veiklą nusikalstama, o apie represijas, kurias šie žmonės kentėjo, ypač stalinizmo laikais, buvo nutylima. Pirmosios antikomunistinio pogrindžio ginkluotosios struktūros buvo įkurtos jau 1943-iaisiais, tačiau intensyviausias ginkluotas pasipriešinimas prieš jėga primestą valdžią vyko 1945-aisiais. Manoma, kad pokario Lenkijoje įvairiose pogrindžio organizacijose veikė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Pogrindžio veikėjai nesutiko su svetimos valios primetimu lenkų tautai. Jų tikslas buvo Jaltos konferencijos nutarimų dėl tikrai laisvų ir demokratiškų rinkimų įgyvendinimas.

Pamirštieji kariai žūdavo ne tik kovodami. Daugelis jų pateko į kalėjimus, kur buvo kankinami ir žudomi. Dažnai nuosprendžiai dėl nepriklausomybės kovojantiems pogrindžio kariams buvo priimami suklastotuose teismo procesuose, kurie prieštarauja visiems teisinės valstybės principams. Kai kurie jų buvo išvežti į sovietų lagerius. Dažnai jie buvo teisiami dėl jiems neteisingai primetamų kaltinimų kolaboravus su vokiečiais, nepaisant to, kad Antrojo pasaulinio karo metais jie aktyviai kovojo su nacių okupantu pogrindžio valstybės struktūrose.

Dauguma antikomunistinio pogrindžio dalyvių išėjo iš slėptuvių 1947-ųjų vasarį. Daugelis jų turėjo slapstytis prisidengę netikromis pavardėmis net iki Lenkijos Liaudies Respublikos pabaigos. Paskutinis Pamirštasis karys, Jozef Franczak „Laluś”, žuvo per gaudynes 1963-iųjų rudenį.