Lenkija Lietuvoje

Sveikinimo ir padėkos žodžius parodos svečiams ir rengėjams tarė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłł, Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje direktorė Barbara Schabowska ir Krokuvos nacionalinio muziejaus direktorius prof. hab. dr. Andrzej Szczerski.

„Šios dienos renginio svarbą puikiai pabrėžia tai, kad parodą globoja Lenkijos užsienio reikalų ministras prof. Zbigniew Rau, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras prof. Piotr Gliński, taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys. Norėčiau taip pat pabrėžti ministro Rau vaidmenį, kuris prieš keletą mėnesių Krokuvoje susižavėjo Kazimiero Alchimowicziaus paveikslu ir pasiūlė jį pristatyti Vilniuje. Renginys yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimo dalis ir yra Lenkijos ir Lietuvos partnerių: Adomo Mickevičiaus instituto, Krokuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų Rūmų puikaus bendradarbiavimo rezultatas“, - parodos atidarymo kalboje sakė ambasadorius Radziwiłł.

Parodos atidarymą lydėjo vokalinio ansamblio Monodia Polska (vad. Adam Strug, Lenkija) ir kamerinio choro Aidija (vad. Romualdas Gražinis, Lietuva) pasirodymas.

Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, pristatytas išskirtinis, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. K. Alchimavičiaus darbo pervežimas buvo sudėtingas procesas, o į ekspozicijos vietą Vilniuje (Didžiąją Renesansinę menę) šį kūrinį teko įkelti specialia technika per Valdovų rūmų galeriją.
 
Vilniuje užaugęs dailininkas
 
Paveikslo autorius gimė 1840 m. Dambravoje (dab. Baltarusia), bajorų šeimoje. Vaikystę ir jaunystę jis praleido Vilniuje, tačiau prasidėjus 1863–1864 m. sukilimui K. Alchimavičius, kaip ir nemaža dalis kitų to meto bajorijos bei inteligentijos atstovų, stojo kovoti su Rusijos okupacija ir priespauda, o numalšinus sukilimą buvo ištremtas į Rusijos gilumą. Būtent tremtyje būsimasis dailininkas pradėjo piešti. Po šešerių tremties metų jis išvyko į Varšuvą. Ten mokėsi garsaus to meto dailininko Voicecho Gersono (Wojciech Gerson) studijoje, vėliau mokslus tęsė Miuncheno dailės akademijoje, Prancūzijoje vadovavo kelioms meno dirbtuvėms.
 
Monumentali drobė „Gedimino laidotuvės“, paties dailininko padovanota anuomet besikūrusiam Krokuvos nacionaliniam muziejui, neretai laikoma vienu brandžiausių K. Alchimavičiaus darbų. 1888 m. Sankt Peterburge paveikslas buvo apdovanotas I premija, o po metų Paryžiuje – bronzos medaliu. Tapytojo darbas buvo publikuotas ir tarpukario Lietuvos leidiniuose.
 
Paveiksle – daug įdomių detalių, istorinių asmenybių ir net Trakų pilis
 
Tapybos darbas dailės istorijoje unikalus tuo, kad pasirinkta tema – pagoniškos valdovo laidotuvės. Būtent valdovų laidotuvės bene labiausiai apaugusios legendomis. Ir kiekvienas prisilietimas prie šios istorijos yra tarsi bandymas įminti kol kas neatsakytą klausimą – kurgi iš tiesų palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis?
 
Paveiksle vaizduojama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laidotuvių procesija tikriausiai keliauja iš Veliuonos apylinkių per Trakus į Vilnių, nes ilgai manyta, kad didysis kunigaikštis apie 1341 m. žuvo per susirėmimą su Vokiečių ordinu netoli Veliuonos, o palaidotas – Vilniuje. Tai, kad grįžtama iš mūšio lauko, rodo procesijoje žygiuojantys lietuvių kariai, kurie vedasi šarvuotus vokiečių riterius – belaisvius. Procesijos priekyje eina du muzikantai ir krivis, pranešantys apie valdovo mirtį, taip pat vaizduojami ir valdovo sūnūs bei daug kitų įdomių detalių.
 
Gedimino mirties paslaptys
 
Tikroji Gedimino palaidojimo vieta iki šios dienos nėra atrasta. Remiantis XIV a. istoriniais šaltiniais, miręs didysis kunigaikštis galbūt buvo sudegintas medinių, tikėtina, pušų ar eglių, rąstų narve. Kitos legendos byloja, kad valdovas galėjo būti palaidotas dabartinio Vilniaus Kalnų parko teritorijoje, ant Gedimino kapo kalno. Paveikslo tolumoje matoma Trakų pilis rodo, kad Vilnius, pagrindinė didžiojo kunigaikščio rezidencija ir, tikriausiai, valdovo amžinojo poilsio vieta, jau nebetoli... Parodos kuratorė Gabija Tubelevičiūtė atrakino paveiksle užkoduotas paslaptis, pavyzdžiui, net ir tai, kad kūrinyje vaizduojamos pušys nurodo smurtinę valdovo mirtį.

Parodą veiks  iki 2024 m. sausio 14 d.

Parodos globėjai: 
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras GABRIELIUS LANDSBERGIS
Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministras ZBIGNIEW RAU
Lietuvos Respublikos kultūros ministras SIMONAS KAIRYS
Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras prof. PIOTR GLIŃSKI

Organizatoriai:
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius, Lietuva)
Krokuvos nacionalinis muziejus (Lenkija)
Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva, Lenkija) 

Partneriai: 
Lenkijos institutas Vilniuje
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje