Lenkija Lietuvoje

„Kiekvienai Vidurio Europos tautai, ypač atsižvelgiant į Maskvos neoimperializmo iškilimą, visų strateginių ryšių su Rusija nutraukimas tampa moraliniu imperatyvu ir politine būtinybe“, - per vakare vykusias iškilmes sakė Andrzej Duda.

Prezidentas pabrėžė, kad pastaraisiais mėnesiais – po plaukiojančio SND terminalo „Independence” perdavimo Lietuva – tai dar vienas įvykis, užtikrinantis mūsų regionui „didesnį saugumą, didesnį atsparumą ir didesnę integraciją“. 

„Džiaugiuosi, kad Baltijos šalių integracija į ES elektros tinklą kartu su tokiais projektais kaip plaukiojantis SND terminalas „Independence“, Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtis, „Baltic Pipe“, SND terminalas Svinouiscėje ir daugelis kitų projektų reikšmingai prisideda prie mūsų bendro atsako į šiandienos iššūkius ir Rusijos grasinimus“, – pabrėžė Prezidentas.

Pasak jo, šie projektai atitinka prioritetus, kuriais grindžiama Trijų jūrų iniciatyva. 

Regioninis susisiekimas energetikos, transporto ir skaitmeninėse srityse yra labai svarbus Trijų jūrų iniciatyvai. „Su dideliu pasitenkinimu pažymiu, kad Baltijos šalys yra entuziastingiausios Iniciatyvos šalys, o tokie projektai kaip atsijungimas nuo BRELL ar „Rail Baltica“ statybos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant šio regiono ekonominį atsparumą ir sanglaudą“, – sakė jis.

 

Anksčiau Prezidentūroje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių prezidentais ir Europos Komisijos pirmininke Andrzej Duda pabrėžė, kad šis renginys yra svarbus įvykis ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai. 

„Tai paskutinis žingsnis link išsilaisvinimo iš posovietinės priklausomybės sferos – šiuo atveju energetikos sektoriuje. Baigiasi Baltijos šalių narystė BRELL sistemoje, kuria jos iki šiol dalijosi tik su Rusija ir Baltarusija", – pasakė Prezidentas.

Jis pridūrė, kad tai taip pat itin svarbus įvykis Lenkijai. – „Lenkija yra tiltas tarp Baltijos šalių ir likusios Europos. Sinchronizavimas žymiai sustiprina mūsų saugumą ir suverenitetą", - pabrėžė Prezidentas. VISA KALBA>>

Andrzej Duda priminė, kad kai Lenkija ir mūsų regiono šalys kreipėsi dėl bendradarbiavimo energetikos srityje nutraukimo su Rusija, „kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės buvo sutelkusios dėmesį į šių santykių pagyvinimą“, o tai, be kita ko, reiškė „Nord Stream 2“.

„2022 m. vasaris pažymėjo visišką permainą visoje ES. Šiame kontekste, kalbant apie energetinį saugumą ir ekonominį atsparumą, Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimas su likusia Europos Sąjungos dalimi yra itin svarbus", – konstatavo A. Duda.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę kartu kurti efektyvias bendras ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos priemones. 

Mūsų regiono – Trijų jūrų regiono – šalys tikisi dar reikšmingesnio Europos Komisijos įsitraukimo. Taip pat turime plėtoti strateginius santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Galiausiai, turime remti Ukrainą ir sustiprinti savo sankcijų politiką Rusijai“, - pabrėžė jis.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandienos įvykį pavadino „istorine akimirka“. - „Dabar pasiekėme visišką energetinę nepriklausomybę, o politinio spaudimo ir šantažo vizija mums jau nebaisi“, – sakė jis, dėkodamas Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentams už „puikaus regioninio bendradarbiavimo“ pavyzdį.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad atėjo laikas „savo saugumo gynybą perimti į savo rankas“. – „Rodote pavyzdį – Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija yra daugiausiai, lyginant pagal PKB, gynybai išleidžiančios NATO šalys“, – sakė ji.

Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs pripažino, kad nepaisant energetinės nepriklausomybės skatinimo, visa Europos Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį didindama pastangas gynybos ir saugumo srityje. Estijos prezidentas Alar Karis paragino apsvarstyti visišką prekybos embargą Rusijai.

 

Po pietų Prezidentas Andrzej Duda aplankė Rasų kapines, kur padėjo vainikus prie Motinos ir Sūnaus širdies mauzoliejaus bei 1863-1864 m. sukilėlių koplyčioje. Prezidentas išreiškė pasitenkinimą, kad gali būti šioje vietoje ne tik Lietuvai, Baltijos šalims, bet ir Lenkijai itin svarbią dieną, bet ir praėjus keliolikai dienų po 162-ųjų 1863-1864 m.  sukilimo pradžios metinių. Kaip pabrėžė Prezidentas, tai buvo bendras Abiejų Tautų Respublikos tautų: lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių sukilimas prieš Rusijos okupaciją.

Andrzej Duda prisiminė 1863-1864 m. sukilimo vadų ir karių palaikų perlaidojimo ceremoniją, kurioje 2019 metais Vilniuje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos prezidentai.

„Džiaugiuosi, kad šiandien turiu galimybę nusilenkti prieš jų kapus“, – sakė jis, pabrėždamas, kad jie yra bendri mūsų šalių ir tautų didvyriai.

„Tai svarbus mūsų vienybės simbolis. Visada pabrėžiu, kad būdami kartu buvome didelės Abiejų Tautų Respublikos tautos, kai žygiavome kartu, petys į petį gynėme savo bendriją – tada buvome stiprūs ir niekas nepajėgė mūsų užkariauti“, – sakė Prezidentas.

Kaip pridūrė jis, šiandien turime suverenias valstybes, bet sudarome bendruomenę, mūsų valstybės tarpusavyje bendradarbiauja. Prezidentas išreiškė viltį, kad Ukraina netrukus atsispirs Rusijos invazijai ir prisijungs prie šios bendruomenės, kaip ir Baltarusija.

 

Andrzej Duda taip pat dalyvavo šventosiose mišiose Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje.

 

Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba