Lenkija Lietuvoje

Jūsų Ekscelencija! 
Gerbiami Ponai ir Ponios! 
Valstybių ir vyriausybių vadovai! Demokratinio pasaulio lyderiai! 

Leiskite pasidalinti asmenine refleksija. Prieš trisdešimt vienerius metus pirmą kartą balsavau laisvuose rinkimuose ir pirmą kartą Lenkijos istorijoje po Antrojo pasaulinio karo mano karta galėjo demokratiškai rinkti prezidentą. Prieš metus tapau antruoju mūsų istorijoje prezidentu, perrinktu antrajai kadencijai. Tai įvyko sulaukus rekordinio balsavusių skaičiaus ir po labai lygios kovos su mano oponentu, dabartiniu Varšuvos meru Rafału Trzaskowskiu. 

Jei būčiau stovėjęs prieš jus vos prieš keliolika mėnesių, tikriausiai papasakočiau, kaip ir daugelis iš jūsų, apie savo šalį - Lenkiją, kuriai ne kartą teko lieti kraują už demokratiją. 

Tikėtina, kad taip pat kalbėčiau apie mūsų kartos pasaulio lyderių prioritetus ir mūsų didžiąją užduotį. Ši užduotis, mano manymu, tai siekis įveikti vis stiprėjančią pandemijos paveiktame pasaulyje poliarizaciją. Su tokio masto reiškiniu, ir beveik visose šalyse, dar nebuvome susidūrę. Mano šalis taip pat nėra išimtis. 

Tikriausiai sakyčiau, kad demokratija privalo grįžti prie savo ištakų: diskusijos vėl turi būti diskusijos, o ne raginimas cenzūruoti oponentus, politinė kova negali pasireikšti oponento dehumanizavimu, nes oponentas yra tiesiog žmogus, kuris dėl įvairių priežasčių turi kitokias pažiūras nei mes. 

Tačiau per tą laiką įvyko kai kas, kas pakeitė mano požiūrį į diskusijas apie demokratiją. Praėjus keturioms savaitėms po mano perrinkimo, kai daugiau nei 20 milijonų mano tautiečių lenkų pasinaudojo savo balso teise, iš mūsų kaimynų baltarusių ši teisė buvo atimta dar sykį ir tai buvo padaryta pačiu žiauriausiu būdu. 
O Baltarusija yra už 180 kilometrų nuo Varšuvos. Tai ten yra demokratijos riba, o gal net daugiau – tai praraja tarp demokratijos ir jos nebuvimo. 

Baltarusijoje nėra diskusijos apie rinkimų sistemą, apie polarizaciją, apie mažumas ir apie ideologijas. Tai mums, Vakarų žmonėms, leistina prabanga. Rūpestis Baltarusijoje - kaip išlaisvinti iš kalėjimų 900 žmonių, kurių vienintelė kaltė buvo noras dalyvauti laisvuose rinkimuose. Kaip nušalinti nuo valdžios jau 27 metus valdantį diktatorių, kuris, pažeisdamas visas civilizacijos normas suklastojo balsavimą ir žiauriai numalšino protestus. 

Kodėl kalbu apie Baltarusiją? Nes Lenkija, dėkinga Apvaizdai už devintajame dešimtmetyje iškovotą laisvę, prieš daugelį metų prisiėmė įsipareigojimą remti demokratiją Rytų Europoje! Tai kilni užduotis, tačiau ne be pasekmių. Dėl to esame Kremliaus propagandos taikinys, o pastaruoju metu už tai mokame kainą - susiduriame su diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos inicijuota hibridine operacija mūsų pasienyje. 

Buvau paprašytas prisiimti įsipareigojimus, todėl oficialiai pasižadu mūsų broliams baltarusiams ir noriu, kad šie žodžiai būtų išgirsti visur į rytus nuo Lenkijos: LENKIJA IŠLIKS demokratijos puoselėtoja, nes tikiu, kad gimusi 1995 metais mano dukra, kuri nė sekundės negyveno diktatūros sąlygomis, ir jos bendraamžė baltarusė, niekada nemačiusi laisvų rinkimų, yra du lygiaverčiai žmonės, turintys lygias teises. 

DEKLARUOJU, kaip Lenkijos Respublikos Prezidentas, kad baltarusės ir baltarusiai, kurių 180 tūkst. rado darbą ar prieglobstį Lenkijoje, bus laikomi mūsų broliais ir mieliausiais svečiais. 

PAREIŠKIU, kad Lenkija supranta, jog parama demokratijai turi savo kainą. O šią kainą ji moka ir šiandien, kai mūsų pasieniečiai, policija ir kariuomenė saugo rytinę Europos Sąjungos sieną nuo diktatoriaus keršto, tironijos ir paniekos žmogui. Pareiškiu tai ne tik kaip Lenkijos Respublikos Prezidentas. 

Tai sakau kaip Andrzejus Duda, kuris 2025 metais baigs savo kadenciją ir perduos valdžią demokratiškai išrinktam įpėdiniui ar įpėdinei. O tuomet jis vėl su pasididžiavimu taps paprastu piliečiu, tiesiog rinkėju. Tikiu, kad baltarusiai ir baltarusės vieną dieną pamatys tokią pačią demokratinę normą. 

Tokią, kurioje prezidentai keičiasi, o jie išlieka laisvais piliečiais, nevaržomais ir pasirinkimo teisę turinčiais rinkėjais. Kreipiuosi į jus visus prašydamas solidarumo šiuo klausimu ir prašau solidarumo su Baltarusija. Šiandien tai yra vienas svarbiausių demokratinio pasaulio iššūkių.