Lenkija Lietuvoje

Lenkijos delegacija vizitą pradėjo Rasų kapinėse. Ten senatoriai padėjo vainiką prie Motinos ir sūnaus širdies mauzoliejaus, kur yra palaidota Józefo Piłsudskio motina ir maršalo širdis. Delegacija apsilankė ir Sukilėlių koplyčioje, kad pagerbtų 1863-iųjų sukilimo dalyvius.
 
Delegacija taip pat dalyvavo apvaliojo stalo diskusijoje Valdovų rūmuose, skirtoje Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų įžado priėmimo 230-osioms metinėms. Įžanginį žodį tarė diskusijos globėjai: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Lenkijos Respublikos Senato Maršalka prof. Tomasz Grodzki. Savo kalboje Maršalka pažymėjo: „Esame didžiojoje Europos Sąjungos ir NATO šeimoje, tačiau verta prisiminti, kad anuo metu Abiejų Tautų Respublika buvo unikalus kultūrų, religijų ir tautų mišinys. Tam tikra prasme ji buvo būsimos Europos Sąjungos pirmtakė. Gyvename dinamiškų politikos, ekonomikos bei socialinių-kultūrinių permainų laikotarpiu, tačiau vis dar remiamės prieš 230 metų priimtu dokumentu. Atminkime, kad mūsų protėviai mums parodė, kaip kurti bendruomenę ir tarpusavio supratimą, kaip suprasti, kad  įvairovė nėra yda.“ 
 
Diskusijoje, pavadintoje „Gegužės 3-iosios Konstitucija: istorija, paveldas ir atmintis“, aktyviai dalyvavo ir Senato vicemaršalka  Bogdan Borusewicz bei senatorė Maria Koc.
 
„Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo modernus įstatymas ne todėl, kad ji buvo pirmoji Europoje, o todėl, kad į Abiejų Tautų Respublikos teisę įvedė Apšvietos epochos idėjas. Deja, ji egzistavo per trumpai, kad apgintų mūsų bendrą turtą – valstybę. Tačiau jos reikšmė buvo didesnė laikotarpiu, kada realiai ji jau negaliojo (...) Tai buvo idėja, kuria galėjome didžiuotis, ir teisė, kuria galėjome remtis“, – sakė Senato vicemaršalka Bogdan Borusewicz. Senatorė Maria Koc pridūrė: „Anais laikais Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo net revoliucinio pobūdžio. Žiūrint iš 230 metų istorijos perspektyvos, Konstitucija iš pagrindų pakeitė visuomenę – pažadino patriotinius jausmus, pareigą savo Tėvynei. Ši Konstitucija sustiprino lenkų dvasią bei tautinę bendruomenę – tai padėjo išgyventi padalijimų ir okupacijų laikotarpį.“
 
Renginį, kurio partneriais buvo Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos ambasada Lenkijoje ir Lietuvos Respublikos Seimas, transliavo LRT televizija. Jį buvo galima stebėti ir Senato kanceliarijos bei partnerių feisbuko paskyrose. Diskusijos, kurioje dalyvavo lenkų, lietuvių, ukrainiečių ekspertai, temos: Gegužės 3-iosios Konstitucijos vieta konstitucionalizmo istorijoje bei Abiejų Tautų Respublikos paveldą besidalijančių šalių atmintyje. Ekspertai diskutavo ir 1791-ųjų dokumente esančių idėjų šiuolaikinio pasaulio iššūkių kontekste tema. (Programa)