Lenkija Lietuvoje

Pirmąją vizito dieną Lenkijos Seimo maršalka Szymon Hołownia susitiko su LR Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Politikai, be kita ko, aptarė apie dvišalį bendradarbiavimą parlamentiniu lygmeniu, taip pat saugumo klausimus ir Rusijos keliamas grėsmes vykstant agresijai prieš Ukrainą. Pokalbio metu taip pat buvo paliestos lenkų mažumos reikalavimų temos, susijusios su ugdymu gimtąja kalba ir asmenvardžių rašyba.

Kalbėdamas po susitikimo žiniasklaidai Seimo maršalka pasidžiaugė, kad tai Lietuva tapo jo pirmosios oficialios kelionės į užsienį tikslu. - Lenkiją ir Lietuvą istoriškai visados siejo giminystė. Tarp brolių ir seserų būna sunkių momentų, tačiau jie drauge išgyvena ir daug gražių akimirkų. Mūsų užduotis šiandien, šioje beprecedentiškai sudėtingoje situacijoje, kurioje atsidūrėme kartu, yra paspartinti sprendimų paieškos procesus visose srityse, kurios mus skiria, siekiant kuo daugiau nuveikti tose srityse, kurios mus vienija", - sakė maršalka Hołownia. - Šiuo metu Lenkija siekia atkurti savo tvirtą poziciją, kurią ji turėtų užimti ES, Šiaurės Atlanto aljanse ir visuose kituose formatuose. Noriu patikinti, kad Lietuva, Baltijos šalys, visada bus mūsų strateginiai partneriai kuriant Europos ir pasaulio saugumą", - pabrėžė Seimo maršalka. S. Hołownia pridūrė, kad pokalbyje su pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, be kita ko, kalbėta apie karinį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai ir kitą Rusijai taikomų sankcijų paketą, kuris, kaip pažymėjo, turėtų būti „absoliučiai įteisintas", kad V. Putino režimas negalėtų jo apeiti.

Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija yra strateginės partnerės. – „Padėkojau maršalkai už didžiulį Lenkijos indėlį padedant Ukrainai, už jos įsitraukimą ir už tai, kad Lenkija sugebėjo padidinti savo išlaidas gynybai iki 4 proc. BVP", – sakė Lietuvos Respublikos parlamento pirmininkė. Jos nuomone, be sankcijų Rusijai, taip pat svarbu tęsti bendrus veiksmus prieš Baltarusiją.

Pirmadienį Seimo maršalka taip pat susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir Ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Kalbėdamas su žurnalistais paminėjo, kad pagrindinė jo pokalbių su Lietuvos politikais tema buvo tolesnės paramos Ukrainai poreikis, taip pat dvišalio Varšuvos ir Vilniaus bendradarbiavimo saugumo srityje, ypač Suvalkų koridoriaus regione, stiprinimo klausimas. Susitikimų su Lietuvos politikais metu Seimo maršalka pabrėžė, kad Rusijos agresijos keliamų iššūkių akivaizdoje labai svarbu tarpusavio santykiuose išspręsti tokius klausimus kaip lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemos. – „Buvau patikintas, kad Lietuvos pusė nuoširdžiai ketina sąžiningai spręsti šiuos reikalavimus ir juos įgyvendinti", – pranešė Szymonas Hołownia. – „Šiandien paklojome pirmuosius pamatus mūsų Šiaurės politikos, kurią norėtume plėtoti, parlamentinės diplomatijos srityje", – užbaigė jis.

Lenkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje Seimo maršalka susitiko su Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais. Kaip jis pabrėžė, jie yra lojalūs Lietuvos piliečiai, bet kartu ir lenkai, kurie lenkiškumą perduoda kitoms kartoms. – „Didžiausia pagarba jums už visą atliktą darbą. Didelis dėkingumas už tai, kad atnešėte kultūrą ir identitetą ten, kur esate šiandien", – kreipėsi Szymonas Hołownia į susirinkusius Lenkijos atstovybėje. Jis pridūrė, kad šiuolaikinėje Europoje papildoma nacionalinė tapatybė iš žmogaus nieko neatima, o jį praturtina ir suteikia daugiau perspektyvų. Seimo maršalka patikino susitikimo dalyvius, kad kovos už tai, kad būtų gerbiamos visos Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisės. - „Esu įsitikinęs, kad tik sureguliavus Lietuvoje gyvenančių lenkų padėtį šis naujo Lenkijos ir Lietuvos sąjungos skyriaus projektas įgaus tobulą formą", - pabrėžė jis.

Lenkijos Seimo maršalkos antrosios oficialaus vizito Lietuvoje dienos akcentas - apsilankymas Vilniaus universitete. Po ekskursijos po biblioteką ir pokalbio su universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku Seimo maršalka Szymon Hołownia taip pat susitiko su studentais. Susitikimo dalyviai bandė atsakyti į klausimą „Ko Europos gyventojai gali tikėtis iš politikų". – „Gyvename revoliucijos laikais, privalome iš naujo apibrėžti geopolitikos dogmas. Daugelį metų egzistavo Rytų-Vakarų ašis, o dabar turime paklausti savęs, kas vyks kitoje - Šiaurės-Pietų ašyje", - pažymėjo jis. S. Hołownia pabrėžė, kad kiekviena Europos dalis susiduria su skirtingais iššūkiais: pietūs susiduria su klimato kaita ir didėjančios imigracijos problema, o šiaurė turi atsispirti Rusijos agresijai ir kurti sąjungas, kad sustiprintų savo galią ES ir NATO. – „Iš XXI a. politikų  turėtume tikėtis realizmo jausmo", - pabrėžė jis. – „Mes, politikai, turime būti pragmatiški. Privalome suvokti, kokiame pasaulyje gyvename, kokie yra pavojai ir problemos", - pabrėžė Szymon Hołownia. Maršalka pridūrė, kad šiais laikais mums reikia politikų, kurie, suvokdami Rusijos keliamą pavojų, siektų naujo, pagrįsto įvairove, bendruomenės modelio.

Lenkijos parlamento rūmų maršalka Szymon Hołownia taip pat lankėsi Vilniaus kapinėse. Antokolo kapinėse jis padėjo vainiką prie paminklo Laisvės gynėjams ir prie kryžiaus, skirto lenkų-bolševikų kare žuvusiems Lenkijos kariuomenės kariams. Rasų kapinėse jis padėjo gėlių prie Motinos ir Sūnaus širdies mauzoliejaus ir Sausio sukilėlių koplyčios.

Kalbėdamas su žurnalistais, Seimo maršalka apibendrino savo dviejų dienų viešnagę Lietuvoje. - Pokalbiuose su Lietuvos politikais nuolatos kartojosi karo Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės Suvalkų koridoriui temos, o tai patvirtina, kad Varšuva ir Vilnius privalo glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Turime suformuoti bendrą mūsų sienos saugumo kapitalą", - pabrėžė Szymon Hołownia.

Lenkijos Respublikos Seimo Informacijos centras