Lenkija Lietuvoje

Ekonomistai nurodo, kad Kinijos laukia didžiausias nuo pastarųjų kelių dešimtmečių ekonomikos sulėtėjimas, o Jungtinėse Valstijose  nedarbas gali siekti net 20 proc. Didžiausios pasaulio ekonomikos iš savo fiskalinių priemonių paketų nori skirti 4,8 mlrd. JAV dolerių kovai su COVID-19 pasekmėmis. Tai beveik tris kartus didesnės sumos nei buvo skirtos 2007–2009 krizės metu.  

Todėl šiandien labiau nei bet kada mums reikia Europos Solidarumo – su ambicingu biudžetu bei  nauja, atnaujinta pusiausvyra. ES funkcionavimą turi spartinti solidaraus ekonominio bendradarbiavimo, vykdomo integruotos Europos rinkos apsaugos tikslais, ambicijos.  

Turime suprasti, kad šiandien priimami sprendimai yra egzistencinio pobūdžio. Privalome padaryti viską, kas mūsų galioje, kad išsaugotume Europos svajones, planus bei ambicijas. Tai neįtikėtinai sunkus uždavinys, nes tuo pačiu metu būtina veikti įvairiuose lygiuose. Šiuo metu ekonomika ir sveikata reikalauja skubaus gelbėjimo plano. Jau šiandien privalome numatyti svarbiausius naujos Europos pusiausvyros principus. 

Pagrindinis kriterijus

Koronaviruso pandemija brutaliai davė mums suprasti, kokia trapi yra mūsų socialinė ir ekonominė tvarka. Parodė mums, kad Europa yra labai priklausoma, pvz., nuo tiekimo grandinių iš kitų žemynų. Taupydamos ir mažindamos gamybos išlaidas, daug Europos bendrovių perkėlė gamybos procesus į pigius Azijos regionus, apleisdamos vietinius tiekimo šaltinius. Šiandien atrodo ydinga, kad Europos Komisijos įgyvendinama finansinė disciplina vertė valstybes nares priimti sunkius sprendimus, neretai vedančius prie valstybės išlaidų sveikatai mažinimo. Tačiau tai verčia mus ne gailėtis savęs, o paimti reikalą į savo rankas. 

Šiandien pirmasis naujos Europos pusiausvyros principas turi būti sugebėjimas neutralizuoti tokio pobūdžio kolektyvinių krizių pasekmes. Europai reikia kompleksinio ekonominio atsigavimo paketo, stimuliuojančio Europos ekonomiką. Mums būtinas bendras sutarimas dėl ambicingos Daugiametės finansinės programos formos bei nuosavų lėšų, ES pajamų didinimo. Tik tokiu būdu atgausime pusiausvyrą, prarastą dėl susiskaldymo bei abipusių pretenzijų.

Įvertiname tai, kad ES palengvino savo narėms kovos su krize sąlygas – sukūrė instrumentus, užtikrinančius paskolų garantijas, bei lankstesnius naudojimosi Europos fondais principus. ES valstybėse taip pat supaprastinta teisė skirti valstybės pagalbą bei laikinai sustabdytos Stabilumo ir augimo pakto taisyklės. Visos valstybė narės, vienos greičiau, kitos lėčiau, pagal savo biudžeto galimybes pradėjo darbo vietų ir ekonomikos gelbėjimo akcijas. Tačiau tam, kad Europa vėl pradėtų augti ir atgautų spindesį, kartu privalome padaryti daugiau.

Biudžetas sumažintas pagal laikmečio poreikius

Šiandien privalome atsikratyti baimės dėl ambicingo biudžeto. Dabartinės krizės metu efektyviausia ES pagalbos forma būtų sanglaudos ir žemės ūkio politikai skirti pinigai. Tačiau vien tik esamų sumų perstumdymas – tai tik trumpalaikės išgyvenimo taktikos pakaitalas. O Europai būtina savo pozicijos atkūrimo strategija. 

ES privalo skirti visai naujas lėšas (galbūt ir iš „Recovery“ fondo) kovai su ekonominėmis pandemijos pasekmėmis. Iš praeities žinome, kad taupymo strategija per 2007–2013 metų krizę nepasiteisino. 

Vis dar turime komfortą nurodyti naujus finansavimo šaltinius. FSM, skaitmeninio, nuo anglies dvideginio pėdsako, importo iš trečiųjų šalių ar bendrosios rinkos  mokesčių įvedimas būtų vertingas ES pajamų šaltinis. 
Kitas, vis dar neišspręstas klausimas, yra mokestinio sukčiavimo užkardymas. ES šalys kasmet praranda mažiausiai 200 mlrd. eurų dėl tarpvalstybinių mokesčių sistemų piktnaudžiavimo (PVM, pelno mokestis, pilkoji zona). Tai daugiau nei šiųmetis ES biudžetas. Europos nacionalinis interesas yra mokesčių rojų likvidavimas. Tai dideli rezervai, jie parodo Europos finansinį potencialą. Čia ir dabar privalome rasti lėšų dideliems investicijoms į inovacijas, infrastruktūrą bei daugybės gamybos Europoje grandinės grandžių atkūrimą. 

Neseniai Europos Komisijos pirmininkė konstatavo, kad „per pastarąsias keturias savaites Europa padarė daugiau nei per pirmuosius ketverius paskutinės krizės metus“. Tai tiesa. Šiandien Bendrija susiduria su beprecedenčiais iššūkiais. Tačiau tai tik pirmas kilometras mūsų laukiančiame maratone. Tai, kaip mes susitvarkysime su pandemijos pasekmėmis, iš naujo apibrėš Europos Sąjungą. „Ateitis prasideda šiandien, ne rytoj“, – sakė Šv. Jonas Paulius II.  Veikti turime dabar.