Lenkija Lietuvoje

Per iškilmes Macikuose (Šilutės raj.) Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis bei Lietuvos stačiatikių Trakų vyskupas Amvrosijus pašventino naują 1200 karo belaisvių palaikų, prieš keletą metų atrastų Armalėnuose po kelio danga, kapavietę. Šiais metais palaikai buvo ekshumuoti bei perlaidoti naujoje Macikų kapavietėje.
 
Per iškilmes kalbėjo Lietuvos vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis,  užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petar Rajić (diplomatinio korpuso vardu), iškilmėse dalyvavę bažnyčios hierarchai, buvo perskaitytas Lietuvos Prezidento laiškas. Kalbėjusieji pabrėžė, kad koncentracijos stovykla Macikuose simboliškai deda lygybės ženklą tarp  nacistinės Vokietijos ir TSRS nusikaltimų ir liudija apie abiejų totalitarizmų genocidinį pobūdį. Ši vieta gerai charakterizuoja Lietuvos tautos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos tautų likimą, kurios po tragiškos vokiečių okupacijos patirties atsidūrė tokio pat nusikalstamo komunistinio režimo naguose. Iš tikrųjų šioms tautoms Antrasis pasaulinis karas pasibaigė tik žlugus komunizmui.
 
Kartu su kitų valstybių diplomatais žuvusiuosius pagerbė ir Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje atstovas konsulas M. Zieniewicz. Lydimas LLS skyriaus Šilutėje narių bei skyriaus pirmininkės p. Renatos Tankeliun-Dotienės, diplomatas padėjo gėlių prie mirties stovyklos Macikuose lenkų aukų paminklo. Pasibaigus iškilmėms konsulas M. Zieniewicz susitiko su Lietuvos lenkų sąjungos nariais naujose skyriaus patalpose Šilutėje.
 
Vokiečių okupacijos metu koncentracijos stovyklose Macikuose buvo kalinami karo belaisviai daugiau nei iš 20 valstybių (Lenkijos, JAV, Kanados, Belgijos, Prancūzijos, Australijos, TSRS). Vieni pirmųjų kalinių buvo lenkų kariai iš 1939-ųjų rugsėjo kampanijos. 1941–1944 m. čia veikė vokiečių stovykla „Stalag luft VI“, o 1944–1946 m. sovietai kalino stovykloje vokiečių, rumunų, vengrų, Austrijos, Olandijos, Čekijos, Danijos, Belgijos, Jugoslavijos, Portugalijos, Graikijos karius, taip pat – tikriausiai – Lenkijos pogrindžio narius. 1945-aisiais stovyklos teritorijoje buvo įkurtas sovietų GULAG struktūros lageris, kuriame kraštutinai sunkiomis sąlygomis buvo kalinami Lietuvos gyventojai, inteligentijos, dvasininkijos, kultūros atstovai, antikomunistinį pogrindį rėmę asmenys, tarp jų ir moterys su vaikais. Tarp kalinamųjų po Antrojo pasaulinio karo buvo ir lenkai iš Vilniaus ir Vilnijos, apie tai liudija keliolika nustatytų to laikotarpio aukų pavardžių.