Lenkija Lietuvoje

Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių konsultacijos
Vyriausybių delegacijos, vadovaujamos premjero Mateuszo Morawieckio ir premjero Sauliaus Skvernelio, aptarė Lenkijos ir Lietuvos  ekonominio, regioninio bendradarbiavimo, saugumo bei transatlantinių santykių klausimus. Konsultacijų metu aptartas ir bendradarbiavimas ES forume, be visa kito, ir klimato politikos klausimais, pasiruošimo Europos Tarybos spalį vyksiančiam posėdžiui klimato klausimais kontekste. 
„Mus vienija bendros vertybės ir istorija, tačiau džiaugiuosi, kad visų pirma mus vienija bendra ateitis. Galime ją kurti su laisvės, taikos, demokratijos ir ekonominės gerovės abiem mūsų tautoms ženklu“, – pabrėžė premjeras Mateusz Morawiecki.
Lenkijos delegacijos sudėtyje buvo keliolika ministrų. Pirmosios istorinės Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių konsultacijos yra vienos didžiausių tokio pobūdžio tarptautinių susitikimų. Tai ir įrodymas, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geriausi per daugelį pastarųjų metų. 

Bendri ekonominiai ir švietimo veiksmai
Svarbus Lenkijos ir Lietuvos delegacijų susitikimo elementas buvo ekonominiai klausimai, tarp jų atsitiesimas po COVID-19 sukeltos krizės bei bendradarbiavimas infrastruktūros ir energetikos  srityse. 
Siekiant pabrėžti bendradarbiavimo infrastruktūros srityje efektyvumą, buvo pasirašyta:
Jungtinės veiklos sutartis bei akcininkų sutartis dėl intermodalinių traukinių aptarnavimo tarp LTG Cargo Polska sp. z o.o., AB LTG Cargo ir PKP Cargo S.A.
Ketinimų protokolas tarp bendrovių UAB „LTG Link“ ir PKP „Intercity S.A.“ dėl geležinkelio jungties Vilnius-Kaunas-Balstogė-Varšuva projekto įgyvendinimo.
Taip pat buvo pasirašytas Deklaracijos dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo, pasirašytos 2019 m. lapkričio 20 d. Varšuvoje, įgyvendinimo grafikas.

Bendras žvilgsnis į Baltarusiją bei Rytų klausimus 
Premjeras Mateusz Morawiecki ir Lietuvos Vyriausybės vadovas aptarė ir aktualius klausimus, susijusius su Rytų politika, tarp jų ir klausimą dėl padėties Baltarusijoje po rinkimų. 
„Norime remti baltarusius jų kovoje už suverenią, laisvą ir demokratinę valstybę“, – pažymėjo premjeras Mateusz Morawiecki. Lenkijos Vyriausybės vadovas padėkojo Lietuvos valdžios atstovams už bendrus ir suderintus veiksmus teikiant pagalbą Baltarusijoje represuojamiems žmonėms bei remiant Baltarusijos pilietinę visuomenę.
Susitikimas Vilniuje buvo eilinis Lenkijos vyriausybės lyderio žingsnis koordinuojant tarptautinius veiksmus, susijusius su Baltarusija. Lenkijos iniciatyva rugsėjo 11-ą Liubline vyko Grupės V4 viršūnių susitikimas, kurio metu buvo paruoštas siūlymų paketas Baltarusijai bei bendra pozicija dėl Rusijos opozicijos lyderio apnuodijimo.

Ekonominės pagalbos Baltarusijai planas 
Per vizitą Vilniuje premjeras Mateusz Morawiecki pranešė, kad po savaitės Europos Tarybai pateiks ekonominės pagalbos Baltarusijai planą. 
Plane bus numatytas ir ES atsivėrimas Baltarusijos verslininkams bei stabilizacijos fondo įkūrimas. Tarp kitų šio plano, kuris bus pristatytas artimiausiame ES viršūnių susitikime, elementų Lenkijos Vyriausybės vadovas paminėjo bendrą ES fondą mažoms ir vidutinėms įmonėms bei paramą Baltarusijos verslininkams, kad didesniu mastu galėtų naudotis bendra rinka. 

Vilniaus lenkų kultūros namų plėtra
Premjero Mateuszo Morawieckio akivaizdoje Lietuvos sostinėje buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl Vilniaus lenkų kultūros namų plėtros ir patalpų televizijos „TVP Wilno“ veiklai vykdyti įrengimo. Protokolą pasirašė URM, Telewizja Polska S.A., draugijos „Wspolnota Polska“  bei labdaros ir paramos fondo „Vilniaus kultūros namai“ atstovai.
Vilniaus lenkų kultūros namų plėtros darbų pradžia planuojama 2021-aisiais, o pabaiga 2022-aisiais. TV studija turėtų pradėti savo veiklą 2023-iaisiais. 
Vilniaus lenkų kultūros namai pastatyti 2001-aisiais. Tai svarbiausia lenkų kultūros ir socialinė institucija Vilnijoje. Šios įstaigos veikla – kultūrinė edukacija, lenkų literatūros ir meno populiarinimas bei vietinio meninio judėjimo  rėmimas, taip pat kita kultūrinė veikla.
Ketinimų protokolo pasirašymo proga vyko „TVP Wilno“ veiklos  pirmųjų metinių minėjimas. „Dėkoju „TVR Wilno“ žurnalistams bei kūrėjams. Jūsų dėka lenkų balsas gali skambėti Lietuvoje“, – pabrėžė premjeras Mateusz Morawiecki. „Džiaugiuosi, kad Jūsų ryšio priemonė – tai raktas tolesniam Lenkijos ir Lietuvos draugystės stiprinimui“, – pridūrė premjeras.

Per vizitą Vilniuje premjeras Mateusz Morawiecki susitiko ir su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Taip pat Rasų kapinėse padėjo gėlių prie Motinos ir sūnaus širdies mauzoliejaus bei prie lenkų ir bolševikų karo laikų lenkų ir lietuvių didvyrių paminklo.

Lenkijos Vyriausybės atstovų vizitas Vilniuje tapo Lenkijos ir Lietuvos strateginės partnerystės bei efektyvaus bendradarbiavimo svarbiausiose srityse patvirtinimu. Lenkijos ir Lietuvos santykiai yra labai geri. Vystome intensyvų dialogą, prisidedantį prie bendrų tikslų tarptautinėje arenoje įgyvendinimo.

Lietuva yra svarbus Lenkijos partneris regione, mūsų požiūris  ES Rytų kaimynystės, saugumo politikos reikšmės bei svarbių infrastruktūros ir energetikos projektų (Rail Baltica, Via Baltica) bendro įgyvendinimo būtinybės atžvilgiu yra toks pat. Būdami strateginiais partneriais, taip pat plečiame bendradarbiavimą kultūros ir mokslo, jaunimo mainų bei istorinės atminties srityse.
Aukštai vertiname Lenkijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo praktinę reikšmę, abipusį karininkų buvimą tarptautinėse struktūrose abiejose šalyse, taip pat bendras karines pratybas ir mokymus. 

Be to, vystome dialogą dėl tautinių mažumų teisių apsaugos. Jo dėka 2019-ųjų lapkritį mums pavyko pasirašyti Lenkijos ir Lietuvos švietimo deklaraciją, kurios tikslas – lenkų mažumos Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje švietimo lygio kėlimas.

Lenkus ir lietuvius jungiantys elementai – tai ir bendras paveldas bei atminties politika, kuriais solidariai rūpinamės, be visa ko, Lenkijos ir Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo grupėje. Taip pat neužmirštame metinių minėjimų, kurių metu kartu pažymime Pirmosios Respublikos pasiekimus, pvz., pirmosios Europoje  konstitucijos – Gegužės Trečiosios Konstitucijos – 230-ąsias metines, kurias minėsime 2021-aisiais.