Tarptautinė paroda po atviru dangumi "Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923"
30.08.2021
Kada iš tikrųjų baigėsi Pirmasis pasaulinis karas? Kiek naujų valstybių atsirado pasaulio žemėlapyje? Kiek laiko, nepaisant karo pabaigos, tęsėsi karo veiksmai? Ar milijonierius tikrai buvo turtingas? Kokią įtaką Pirmasis pasaulinis karas turėjo moterų padėčiai? Į šiuos ir kitus klausimus atsako paroda po atviru dangumi Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923, kurią nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. bus galima aplankyti Vilniuje, Tuskulėnų Rimties Parko Memorialiniame Komplekse.
Paroda, kurią parengė Europos atminimo ir solidarumo tinklas (angl. European Network Remembrance and Solidarity, ENRS), bendradarbiaudamas su tarptautine istorikų grupe, yra bandymas apibendrinti audringą tarpukario pradžią, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europos istorijai. Parodą sudaro daugiau kaip 200 interaktyvių archyvinių eksponatų – nuotraukų, dokumentų, filmų, žemėlapių ir individualių liudijimų. Lenkijos veiklos Europos atminimo ir solidarumo tinkle koordinatoriaus prof. Jano Rydelio žodžiais: „Siekiame parodyti, kad tam tikrų reiškinių, vykusių prieš šimtmetį, pasekmės gali būti jaučiamos dar ir šiandien.. Palyginę skirtingas mūsų regione po Didžiojo karo vykusių procesų interpretacijas, galime atskleisti skirtingą atskirų tautų jautrumą ir kolektyvinėje atmintyje išsaugotą šio konflikto vaizdų įvairovę.“
Gausi parodos medžiaga dokumentuoja ir padeda įsisąmoninti neregėtą pokyčių, įvykusių Europoje 1918–1923 m., mastą. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) iš pagrindų pakeitė žemyno vaizdą. Ant keturių didžiųjų valstybių griuvėsių išdygo keliolika naujų valstybių. Beveik visos sienos buvo perbraižytos, dažnai ginkluotų konfliktų, besitęsiančių penkerius metus karui oficialiai pasibaigus, fone. Daugelyje vietų šie procesai baigėsi tik apie 1923 m. Lėmus įvairioms, dažnu atveju skirtingoms, priežastims, iškilo vadinamoji Naujoji Europa (šį terminą pirmą kartą pavartojo Čekoslovakijos prezidentas Tomášas G. Masaryka), kurioje vienos tautos karo rezultatus vertino kaip didžiulę tragediją, o kitoms tai buvo kovos už nepriklausomybę kulminacija. Tačiau visus žmones siejo pastangos atstatyti visa tai, ką suniokojo karas, ir atgaivinti modernizacijos darbus, kuriuos gožė ne tik politiniai, bet ir socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai. „Paroda taip pat pasakoja apie meno pokyčius, nes Pirmasis pasaulinis karas sustiprino įsitikinimą dėl 20-ojo amžiaus žmogaus moralinio atsinaujinimo būtinumo. Tai, savo ruožtu, pasireiškė menininką ėmus suvokti kaip asmenį, menu formuojantį tikrovę“, – sako parodos mokslinės tarybos narys prof. Piotras Juszkiewiczius (Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje).
Paroda Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923 trejus metus pristatoma tarptautiniame ture. Iki šiol ji apsilankė Prahoje (Čekija), Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina), Bratislavoje (Slovakija), Verdene (Prancūzija), Berlyne ir Veimare (Vokietija), Rijekoje (Kroatija), Vienoje (Austrija) ir Lenkijos miestuose: Vroclave, Krokuvoje, Varšuvoje, Poznanėje bei Liubline. Prieš Vilnių paroda buvo rugpjūčio 12 - rugsėjo 6 d., eksponuota Kaune.
Parodos kuratoriai: dr. Bartoszas Dziewanowskis-Stefańczykas (ESPS), dr. Robertas Żurekas.
Daugiau informacijos apie projektą, ekspertus, dalyvaujančius rengiant parodą, ir tarptautinį turą, rasite www.enrs.eu/afterthegreatwar.
Parodai sukurtas katalogas anglų ir rusų kalbomis, kurio elektroninę versiją rasite https://enrs.eu/publication/after-the-great-war-exhibition-catalogue-pl.
Parodai sukurta mokomoji medžiaga, kurią galite atsisiųsti iš ENRS svetainės https://enrs.eu/afterthegreatwar#education.
Dėl su COVID-19 susijusios epidemiologinės padėties parodos pristatymas vyksta laikantis saugumo priemonių.