Lenkija Lietuvoje

Posėdis Seime vyko prieš liepos 11–12 d. numatytą NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą. „Lenkija supranta, kad Ukrainos ateitis yra NATO, tačiau tuo pat metu girdime, kad kai kurie sąjungininkai nėra pasirengę priimti sprendimų dėl tokių rimtų įsipareigojimų. Vis dėlto neturėtume atsisakyti bandymų rasti kompromisą“, – Lietuvos sostinėje teigė Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė.

Penktadienį (birželio 2 d.) Vilniuje vykusioje parlamento sesijoje buvo aptartas ilgalaikis paramos Ukrainai planas, pasauliniai iššūkiai, su kuriais susiduria Aljansas, NATO transformacija, išlaidų gynybai didinimas ir gynybos bei atgrasymo stiprinimas.

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė E. Witek pabrėžė, kad likus mėnesiui iki Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje parlamentai svariai prisideda prie NATO šalių vyriausybių stiprinimo. „Visi sutinkame, kad privalome būti solidarūs, privalome palaikyti Ukrainą visais aspektais, visų pirma kariniu, nes manome, kad saugumas bus užtikrintas tik tuomet, kai Ukraina laimės kariniu būdu“, – aiškino Elżbieta Witek. Ji pažymėjo, kad jos balsas dėl Ukrainos atstatymo iššūkių sulaukė palaikymo. „Taip pat pabrėžiau Lenkijos vaidmenį NATO skiriant biudžeto lėšas gynybai“, – sakė Lenkijos Respublikos Seimo pirmininkė, pabrėždama, kad Lenkija pirmauja pagal išlaidas gynybai. „Pritariame pasiūlymams, kurie bus pateikti aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, padidinti gynybai skiriamą ribą iki 2,5 procento BVP. Mums to reikia visiems, nes Jungtinės Valstijos, kurios yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos lyderės, negali prisiimti pagrindinės naštos. Tai taip pat yra kitų NATO narių, įskaitant Europos Sąjungos šalis, užduotis“, – sakė E. Witek.

Pirmosios diskusijos metu Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad „nepaisant kai kurių lyderių pesimistinių diagnozių, išbandymų valandą NATO įrodė, kad yra patikimas, sąžiningas ir veiksmingas partneris“. „Deja, pats NATO egzistavimas nėra pakankamai veiksminga garantija ir atgrasymo priemonė, kuri sustabdytų tokius nusikaltėlius kaip V. Putinas ir neleistų pradėti žiauraus ir negailestingo karo“, – sakė ji. Seimo Pirmininkė kalbėjo apie lūkesčius, kurių tikimasi iš liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo – ne tik pademonstruoti nepalaužiamą Aljanso narių vienybę ir ryžtą, paspartinti NATO prisitaikymą prie naujos strateginio konkuravimo eros, bet visų pirma visapusiškai įgyvendinti praėjusių metų Madrido viršūnių susitikimo nuostatas, įskaitant NATO buvimo rytiniame flange sustiprinimą.

Seimo Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad NATO narės turi didinti išlaidas gynybai. „Lenkija nusprendė šių metų biudžete gynybai skirti 3 proc. BVP. Tačiau realiai tai bus 4 proc.  BVP. Tai didelis krūvis mūsų valstybei, tačiau saugumas neturi kainos, todėl dedame visas pastangas, taip pat ir plėtodami gynybos pramonę“, – pabrėžė ji. „Mūsų piliečiai tai mato. Saugumo jausmas didėja, nes mūsų įsitraukimas yra tikras“, – pridūrė Elżbieta Witek. „Taip pat norime, kad galėtume pasikliauti vieni kitais, todėl kreipiuosi ir į kolegas iš kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių, kad imtusi šio rimto iššūkio, kaip ir Lietuva, kuri deda tam pastangas, kaip Lenkija ir kitos šalys, nes tai yra mūsų bendras tikslas“, – kreipėsi Seimo Pirmininkė.

Antroje aukšto lygio susitikimo dalyje Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad po 2022 m. vasario 24 d. situacija NATO erdvėje ir demokratiniame pasaulyje pasikeitė iš esmės. „Rusija parodė savo negailestingą, imperinį ir totalitarinį veidą, keldama grėsmę mūsų pasaulio saugumui ir mūsų vertybėms, bandydama prievarta pakeisti suverenių valstybių sienas pagal liguistas Putino ir jo pakalikų vizijas“, – sakė Elzbieta Witek. Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė priminė, kad Lenkijos ir Baltijos šalių perspėjimai dėl Rusijos politikos grėsmės buvo ignoruojami ir tik dabar, vykstant karui Europoje, diskursas apie Rusiją įgavo deramą reikšmę. „Tai yra mūsų bendras strateginis tikslas: sukurti tokią padėtį, kad karo scenarijus ateityje taptų neįmanomas, ir visam laikui pašalinti Rusijos agresijos grėsmę, o tai įvyks tik tuo atveju, jei Ukraina su mūsų pagalba pasieks karinę pergalę. Greitas ginklų, šaudmenų tiekimas – to reikia ukrainiečiams, kad karas kuo greičiau baigtųsi“, – aiškino Elżbieta Witek. Ji taip pat kalbėjo apie Rusijos ir Baltarusijos dirbtinai sukurtą migrantų antplūdį iš Baltarusijos pusės į Lenkiją, kuris turėjo prisidėti prie greitesnės Putino pergalės prieš Ukrainą. „Jei nebūtume apsaugoję Lenkijos ir Baltarusijos sienos, šiandien niekaip negalėtume padėti Ukrainai. Tai buvo karo pradžia“, – pabrėžė Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė.

Apie pagalbą Ukrainai kariniu, politiniu ir diplomatiniu, ekonominiu ir socialiniu lygmenimis Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė kalbėjo kaip pagrindinė pranešėja sesijoje, skirtoje ilgalaikiam mūsų rytinės kaimynės rėmimo planui. „NATO šalys privalo suteikti Ukrainai tokią karinę paramą, kuri priverstų Maskvą sudaryti taikos susitarimą, apimantį visišką Rusijos kariuomenės okupuotų teritorijų susigrąžinimą. Bet koks kitas susitarimas tik atidės Rusijos imperinius planus“, – perspėjo Elżbieta Witek. „Mums reikia griežtos ir vieningos NATO pozicijos, nes tai vienintelis būdas sustabdyti V. Putiną“, – ragino Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė. Ji taip pat pabrėžė, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus labai svarbus NATO ir Ukrainos santykių ateičiai. Pasak Elżbietos Witek, siekiant parengti Ukrainą narystei Aljanse, reikėtų atnaujinti metinę nacionalinę programą. Ji taip pat pripažino, kad planas įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą yra labai geras ir būtinas žingsnis.

Vilniuje vykstančiame tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime Seimo pirmininkė Elżbieta Witek kalbėjosi su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir surengė dvišalį susitikimą su Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos pirmąja vicepirmininke Valérie Rabault. Seimo posėdžio išvakarėse E. Witek taip pat dalyvavo neformaliuose pokalbiuose, be kita ko, su Lietuvos parlamento pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Čekijos Deputatų Rūmų vadove Markéta Pekarova Adamova, Čekijos Senato pirmininku Milošu Vystrčilu ir parlamentų vadovų susitikimo Vilniuje svečiu – Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovu Ruslanu Stefančuku.

Lietuvos sostinėje vykusiame susitikime Lenkijos Respubliko Seimo Pirmininkę lydėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Radosław Fogiel ir Krašto apsaugos komiteto pirmininkas Michał Jach.

 

Lenkijos Respublikos Seimo Spaudos biuras

Nuotr. Aleksander Zieliński/Lenkijos Respublikos Seimo kanceliarija