Lenkija Lietuvoje

„Po šių metų vasario 24-osios puikiai žinome, kad agresyvi Rusijos politika kelia grėsmę visai Europai ir visam pasauliui“, – sakė Ministras Pirmininkas.
 
LENKIJOS IR LIETUVOS PARTNERYSTĖ IR VEIKSMAI UKRAINOS LABUI
„Rusiją reikia ir galima sustabdyti – tą daro ukrainiečiai mūšio lauke, tai daro taip pat ir Lietuvos bei Lenkijos valdžia, aiškindamos Europoje, kaip ši politika turėtų atrodyti, kad daugiau niekada netaptume Rusijos šantažo objektu“, – pabrėžė Lenkijos vyriausybės vadovas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dėl plataus masto sankcijų, kurių įvedimo Lenkija ir Lietuva siekė nuo pat pradžių, Rusijoje didėja krizė. Mūsų šalys rūpinsis, kad Europa nepasiduotų šioje kovoje, nes šiandien mes kovojame už bendrą mūsų visų saugumą.

Lenkija ir Lietuva priklauso tai Europos Sąjungos šalių grupei, kurios suvokia, kaip pavojinga sumenkinti agresiją iš Rytų. Vienareikšmiška Varšuvos ir Vilniaus bei visų bendraminčių šalių pozicija yra vienintelis galimas Vakarų bendruomenės atsakas į Putino politiką.

Nuo pat Rusijos agresijos pradžios Lenkija ir Lietuva remia Ukrainą ir organizuoja pagalbą ukrainiečiams, kurie dėl karo buvo priversti palikti savo namus. Abi šalys pasisako už tolesnį tarptautinės paramos Ukrainai stiprinimą, įskaitant ES finansinę paramą. Jos taip pat remia Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą.

ENERGETIKOS  PERTVARKA TURI UŽTIKRINTI ENERGETINĮ SAUGUMĄ

„Šiandien susiduriame su didžiuliu geopolitiniu iššūkiu – atkurti fizinį, vidaus ir išorės saugumą, taip pat energetinį ir ekonominį saugumą. Šiems klausimams skyrėme daug dėmesio konsultacijų metu“, – apibendrindamas šios dienos susitikimus, sakė Ministras Pirmininkas. Jis taip pat padėkojo Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir Prezidentui Gitanui Nausėdai už tai, kad, nepaisant kai kurių skirtumų, mūsų šalys sugeba žvelgti į ateitį ir kurti bendrą mechanizmą kovai už naują saugumo architektūrą, kuri yra puiki galimybė sveikai plėtrai.

Su aukštomis energijos kainomis reikėtų kovoti pasitelkiant reguliavimo sprendimus Europos Sąjungos lygmeniu. Lenkija ir Lietuva sutaria, kad pernelyg ambicinga klimato politika, ypač dabartinėmis karo sąlygomis, dar labiau padidins energijos trūkumo problemą ir išaugins jos kainas. Dabartinį ES energetikos politikos modelį reikia pertvarkyti. Lenkija siūlo reformuoti ES ATLPS sistemą, kuria siekiama sumažinti energijos kainas. Taip pat siūlome mažinti į ES importuojamų dujų kainą, kad būtų sumažintos sąskaitas už šilumą bei elektrą ir taip palengvinta naštą vartotojams, o kartu sumažėtų infliacinis spaudimas mūsų ekonomikai.

Ministras Pirmininkas taip pat užsiminė apie tolesnį Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą infrastruktūros ir energetikos srityse. Vykdomi projektai, tokie kaip „Via Carpatia“, „Rail Baltica“, GIPL dujų jungtis ir „Harmony Link“, prisideda prie regiono saugumo stiprinimo ir sklandaus vystymosi užtikrinimo.

DEKLARACIJA 3-IŲJŲ LENKIJOS IR LIETUVOS TARPVYRIAUSYBINIŲ KONSULTACIJŲ PROGA

„Vykstant karui mūsų žemyne, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių stabili strateginė partnerystė įgavo naują reikšmę. Mūsų šalių ir regiono saugumas šiais metais tapo pagrindiniu dvišalio bendradarbiavimo akcentu“, – rašoma susitikimo metu priimtoje deklaracijoje.

„Griežčiausiai smerkiame neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos invaziją ir žiaurų karą prieš Ukrainą, kurie sukrėtė Europos ir pasaulio saugumo struktūrą. Karo nusikaltimai, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus, nesuskaičiuojamos kančios, masinis naikinimas, branduolinis terorizmas ir karas vykdant energetikos ir maisto politiką – tiek šie, tiek kiti Rusijos Federacijos veiksmai kelia iššūkį visam demokratiniam pasauliui ir kelia grėsmę tarptautine teise pagrįstai tvarkai. Šiuo metu laisvos ir demokratinės tautos turi parodyti vienybę ir atkaklumą kovodamos su agresoriumi“, – sakoma dokumente.

Deklaracijoje abi šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą saugoti Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės išorės sieną ir užtikrinti piliečiams aukštą saugumo lygį.
 

Nuotraukų albumas --->> čia