Vilniuje vyko trečioji Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrų taryba
13.05.2022
„Sutariame dėl grėsmių, susijusių su rytiniu NATO flangu, t. y. Lenkija ir Lietuva. Mes vienodai vertiname agresyvią Rusijos politiką ir sutinkame, kad laisvasis pasaulis turėtų daryti viską, kad sustabdytų Rusijos invaziją. Todėl remiame Ukrainą ir stengiamės užtikrinti, kad būtų stiprinamas rytinis Šiaurės Atlanto aljanso flangas. Mūsų šalys taip pat deda visas pastangas, siekdamos padidinti išlaidas saugumui ir gynybai”, — sakė Vilniuje viešintis gynybos ministras Mariusz Błaszczak.
Gegužės 13 d., penktadienį, Lenkijos krašto apsaugos ministras susitiko su Lietuvos gynybos ministru Arvydu Anušausku trečiajame Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybos posėdyje. Gynybos ministerijų vadovai pasirašė bendrą poziciją dėl tolesnio karinio bendradarbiavimo saugumo srityje plėtojimo.
„Mūsų abiejų šalių laisvė užtikrinama tada, kai esame aktyvūs, kai siekiame stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Sutinkame, kad Rusijai turi būti taikomos sankcijos. Šios sankcijos turi būti kuo griežtesnės, kad Kremliaus režimui būtų užkirstas kelias atkurti savo potencialą. Vakarų Europos priklausomybė nuo energijos išteklių užtikrina pinigus, kuriuos Putinas išleidžia ginkluotei. Privalome įvesti griežčiausias sankcijas, kad Maskva nebegalėtu vykdyti agresyvios politikos“, — Vilniuje sakė ministras M. Błaszczak.
„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria laisvojo pasaulio valstybės, yra atgrasymas. Kad atgrasymas būtų veiksmingas, Šiaurės Atlanto aljanso pajėgų buvimas NATO rytiniame flange turi būti didesnis ir nuolatinis”, — sakė Lenkijos gynybos ministerijos vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos okupuotose teritorijose rusai vykdė karo nusikaltimus.
„Kad tokie nusikaltimai nepasikartotų kitur, kad Rusija negalėtų okupuoti kitų šalių ir griauti tarptautinę tvarką, privalome stiprinti Šiaurės Atlanto aljanso pajėgas rytiniame flange — tai vienintelis veiksmingas atgrasymo būdas", — pabrėžė ministras M. Błaszczak.
Jis priminė, kad tokios šalys kaip Lenkija ir Lietuva yra ne tik saugumo gavėjos, bet ir pačios daug prisideda prie viso aljanso saugumo užtikrinimo.
„Svarbiausias argumentas šioje srityje yra išlaidų saugumui didinimas”, — pabrėžė jis.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro, tiek dvišaliu formatu, tiek NATO lygiu turi būti pasirengta atsakui į kylančias iš Rusijos grėsmes.
„Taip pat aptarėme klausimus, susijusius su Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimu Madride, ir klausimus, susijusius su NATO rytiniame flange dislokuotomis pajėgomis. Tikimės, kad minėtame aukščiausiojo lygio susitikime bus priimti svarbūs sprendimai dėl gynybos ir saugumo stiprinimo”, — sakė Arvydas Anušauskas.
Gynybos ministerijų vadovai aptarė dabartinę saugumo situaciją regione vykstančio karo Ukrainoje kontekste ir apibrėžė Lenkijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo plėtros kryptis artimiausiems metams. Ministrai taip pat aptarė abiejų šalių teikiamos paramos užpultai Ukrainai klausimus.
„Kartu naudojamės Europos Sąjungos programomis, pavyzdžiui, karinio mobilumo programa. Savo veiklą, susijusią su gynybos planavimu ar situacijos Baltijos jūroje stebėsena, koordinuojame keturiose grupėse. Taip pat koordinuojame veiklą, susijusią su ginkluote, kuria aprūpinami mūsų kariai. Nusprendėme stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Dalijamės savo patirtimi ir įgyta informacija”, — pažymėjo Lenkijos gynybos ministras.
Paklaustas apie Suomijos ir Švedijos įstojimą į Šiaurės Atlanto aljansą, ministras pabrėžė, kad Lenkija pasisako už kuo greitesnį šių šalių priėmimą į NATO.
„Su entuziazmu tikimės Šiaurės Atlanto aljanso sustiprėjimo įstojus Suomijai ir Švedijai. Su abiem šiomis šalimis bendradarbiaujame ne tik Europos Sąjungos formatu, bet ir dvišaliais santykiais. Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO stiprina Lenkijos ir Lietuvos pozicijas ir mažina Rusijos agresijos potencialą. Kartu esame stipresni ir bendradarbiausime. Lenkija yra pasirengusi nedelsiant ratifikuoti sutartį dėl Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO”, — pabrėžė M. Błaszczak.
Po pietų ministras Mariusz Błaszczak padėjo gėlių prie Motinos ir sūnaus širdies mauzoliejaus ir prie paminklo Sausio sukilimo vadams ir dalyviams, kurie ilsisi Vilniaus Rasų kapinėse.